Jūsų daigus širdimi išpenėjau,
Skleiskitės mano šalies erdvėse,
Kiek sitlos karščio ir laisvės įliejau,
Tiek jums ir lemta gyvent žmonėse.
Dainos, paskyriau jums meilę ir triūsą,
Ašaras karštas ir aistras tyras.
Jeigu numirsit — aš užmirštas būsiu,
Jeigu gyvensit — gyvensiu ir aš.
Ugnį įžiebęs dainoj, ištesėjau
Įsaką liaudies ir savo širdies.
Draugą kukliąja daina aš mylėjau,
Priešui jos posmais kirtau iš peties.
Laimė smulkutė, džiaugsmeliai išblėsę
Juoką man kelia, aš niekinu juos.
Mano daina neša meilę ir tiesą
Tiems, dėl kurių gyvenu ir grumiuos.
Jokia mirtis nenutildys krūtinėj
Priesaikos žodžių šventų ir taurių:
Savo dainas aš aukoju tėvynei,
Šiandien jai savo gyvybę skiriu.
Kūriau aš dainą, pavasariams žydint,
Dainą nešiausi į ugnį kovos.
Štai paskutinę dainuoju, išvydęs
Budelio kirvį virš savo galvos.
Dainos man liepė laisvam eit per žemę,
Liepia kovotoju stot prie duobės.
Visas gyvenimas buvo daina man,
Lai ir mirtis kaip daina nuskambės.
1943